History of Armenia
Yra skelbimų
100+
Atsisiuntimai
Įvertinta asmenims nuo 3 metų
info
Apie šią programą
(Anglų)
Armėnijos istorija apima temas, susijusias su Armėnijos Respublikos istorija, taip pat su armėnų tauta, armėnų kalba, Eurazijos regionais istoriškai ir geografiškai laikomi armėnais.
Armėnija yra tarp Rytų Anatolijos ir Armėnijos aukštumų, supa Biblinius Ararato kalnus. Armėnų endonimas – šienas, o senasis armėniškas šalies pavadinimas – Hayk' (armėnų kalba: Հայք, kas klasikinėje armėnų kalboje taip pat reiškia "armėnai", vėliau Hayastan (armėnų kalba: Հայաստան). Armėnai šį vardą tradiciškai sieja su legendiniu armėnų tautos protėviu Haiku. Vardai Armėnija ir Armėnija yra egzonimai, pirmą kartą patvirtinti Darijaus Didžiojo užraše Behistun. Ankstyvasis armėnų istorikas Movsesas Khorenatsi Armėnijos vardą kildino iš Aramaneak, vyriausiojo legendinio Haiko sūnaus. Yra įvairių teorijų apie armėnų ir armėnų endonimų ir egzonimų kilmę (žr. Armėnijos pavadinimą).
Bronzos amžiuje Armėnijos aukštumose klestėjo kelios valstybės, įskaitant hetitų imperiją (jos galios viršūnėje), Mitanni (pietvakarių istorinė Armėnija) ir Hayasa-Azzi (1600–1200 m. pr. Kr.). Netrukus po Hayasa-Azzi buvo Nairi genčių konfederacija (1400–1000 m. pr. Kr.) ir Urartu karalystė (1000–600 m. pr. Kr.). Kiekviena iš minėtų tautų ir genčių dalyvavo armėnų tautos etnogenezėje. Jerevanas, šiuolaikinė Armėnijos sostinė, datuojamas VIII amžiuje prieš Kristų, kai 782 m. pr. Kr. karalius Argištis I įkūrė Erebunio tvirtovę vakariniame Ararato lygumos pakraštyje. Erebunis buvo apibūdintas kaip „sukurtas kaip puikus administracinis ir religinis centras, visiškai karališka sostinė“.
Geležies amžiaus Urartu karalystę pakeitė Orontidų dinastija, kuri iš pradžių valdė Armėniją kaip satrapai valdant Achaemenidams persams, o vėliau kaip nepriklausomi karaliai. Po persų ir vėlesnio Makedonijos valdymo Didžiosios Armėnijos karalystę 190 m. pr. Kr. įkūrė Artaksiadas I, Artaksidų dinastijos įkūrėjas. Armėnijos karalystė į savo įtakos viršūnę pakilo I amžiuje prieš Kristų, valdant Tigranui Didžiajam, o po to pateko į romėnų valdžią. I mūsų eros amžiuje Armėnijos soste įsitvirtino Partijos imperijos valdančios Arsacidų dinastijos atšaka.
IV amžiaus pradžioje Arsacid Armėnija tapo pirmąja valstybe, priėmusia krikščionybę kaip valstybinę religiją. Vėliau armėnai pateko į Bizantijos, Sasanidų persų ir islamo hegemoniją, tačiau IX amžiuje su Armėnijos Bagratidų karalyste atkūrė savo nepriklausomybę. Po karalystės žlugimo 1045 m., o vėliau seldžiukų užkariavus Armėniją 1064 m., armėnai Kilikijoje įkūrė karalystę, kuri egzistavo iki jos sunaikinimo 1375 m.
(Հայերեն)
Հայոց պատմություն կամ հայ ժողովրդի պատմություն, էիՂուն, նիՂ թյուն, որը ժամանակագրական առումով բաեանվուաէ մն քդաշմն քդանակագրական առումով բաժանվուաաշն քդանակագրական առումով բաժանվուաաշն քդանակագրական թյուն ի։ Այդ բաժանումն անվանում են պարբերացում։ Ներկայումս Հայոց պատմության պարբերացումը կատարմը տատարվուհյմմսւ բունքով.
-Հնագույն շրջան - անհիշելի ժամանակներից մինչև թյոնաաՂոնն թան ժամանակներից նկումը
-Հին շրջան - Երվանդունիների թագավորության կազմՇորիւմաորիւմաորիւնաո տոնեության հռչակումը պետական կրոն
-Միջնադար - քրիստոնեությունը պետական կրոն հռչակելոււգչմնիը ային-ազատագրական շարժման վերելքը (վաղ, զարգացած և նՀջաած և նրաած և նրժման վերելքը)
-Նոր շրջան - սկսվում է հայ ազատագրական շարժումներոն ւչորով ւմմրով ևմնո Հայաստանի առաջին Հանրապետության հռչակումը։
-Նորագույն շրջան - ընդգրկում է Հայաստանի առաջՀՀոՀրդրոոՀդրրն նրապետությունների, ինչպես նաև Արցախի պատմությունը
Armėnijos istorija apima temas, susijusias su Armėnijos Respublikos istorija, taip pat su armėnų tauta, armėnų kalba, Eurazijos regionais istoriškai ir geografiškai laikomi armėnais.
Armėnija yra tarp Rytų Anatolijos ir Armėnijos aukštumų, supa Biblinius Ararato kalnus. Armėnų endonimas – šienas, o senasis armėniškas šalies pavadinimas – Hayk' (armėnų kalba: Հայք, kas klasikinėje armėnų kalboje taip pat reiškia "armėnai", vėliau Hayastan (armėnų kalba: Հայաստան). Armėnai šį vardą tradiciškai sieja su legendiniu armėnų tautos protėviu Haiku. Vardai Armėnija ir Armėnija yra egzonimai, pirmą kartą patvirtinti Darijaus Didžiojo užraše Behistun. Ankstyvasis armėnų istorikas Movsesas Khorenatsi Armėnijos vardą kildino iš Aramaneak, vyriausiojo legendinio Haiko sūnaus. Yra įvairių teorijų apie armėnų ir armėnų endonimų ir egzonimų kilmę (žr. Armėnijos pavadinimą).
Bronzos amžiuje Armėnijos aukštumose klestėjo kelios valstybės, įskaitant hetitų imperiją (jos galios viršūnėje), Mitanni (pietvakarių istorinė Armėnija) ir Hayasa-Azzi (1600–1200 m. pr. Kr.). Netrukus po Hayasa-Azzi buvo Nairi genčių konfederacija (1400–1000 m. pr. Kr.) ir Urartu karalystė (1000–600 m. pr. Kr.). Kiekviena iš minėtų tautų ir genčių dalyvavo armėnų tautos etnogenezėje. Jerevanas, šiuolaikinė Armėnijos sostinė, datuojamas VIII amžiuje prieš Kristų, kai 782 m. pr. Kr. karalius Argištis I įkūrė Erebunio tvirtovę vakariniame Ararato lygumos pakraštyje. Erebunis buvo apibūdintas kaip „sukurtas kaip puikus administracinis ir religinis centras, visiškai karališka sostinė“.
Geležies amžiaus Urartu karalystę pakeitė Orontidų dinastija, kuri iš pradžių valdė Armėniją kaip satrapai valdant Achaemenidams persams, o vėliau kaip nepriklausomi karaliai. Po persų ir vėlesnio Makedonijos valdymo Didžiosios Armėnijos karalystę 190 m. pr. Kr. įkūrė Artaksiadas I, Artaksidų dinastijos įkūrėjas. Armėnijos karalystė į savo įtakos viršūnę pakilo I amžiuje prieš Kristų, valdant Tigranui Didžiajam, o po to pateko į romėnų valdžią. I mūsų eros amžiuje Armėnijos soste įsitvirtino Partijos imperijos valdančios Arsacidų dinastijos atšaka.
IV amžiaus pradžioje Arsacid Armėnija tapo pirmąja valstybe, priėmusia krikščionybę kaip valstybinę religiją. Vėliau armėnai pateko į Bizantijos, Sasanidų persų ir islamo hegemoniją, tačiau IX amžiuje su Armėnijos Bagratidų karalyste atkūrė savo nepriklausomybę. Po karalystės žlugimo 1045 m., o vėliau seldžiukų užkariavus Armėniją 1064 m., armėnai Kilikijoje įkūrė karalystę, kuri egzistavo iki jos sunaikinimo 1375 m.
(Հայերեն)
Հայոց պատմություն կամ հայ ժողովրդի պատմություն, էիՂուն, նիՂ թյուն, որը ժամանակագրական առումով բաեանվուաէ մն քդաշմն քդանակագրական առումով բաժանվուաաշն քդանակագրական առումով բաժանվուաաշն քդանակագրական թյուն ի։ Այդ բաժանումն անվանում են պարբերացում։ Ներկայումս Հայոց պատմության պարբերացումը կատարմը տատարվուհյմմսւ բունքով.
-Հնագույն շրջան - անհիշելի ժամանակներից մինչև թյոնաաՂոնն թան ժամանակներից նկումը
-Հին շրջան - Երվանդունիների թագավորության կազմՇորիւմաորիւմաորիւնաո տոնեության հռչակումը պետական կրոն
-Միջնադար - քրիստոնեությունը պետական կրոն հռչակելոււգչմնիը ային-ազատագրական շարժման վերելքը (վաղ, զարգացած և նՀջաած և նրաած և նրժման վերելքը)
-Նոր շրջան - սկսվում է հայ ազատագրական շարժումներոն ւչորով ւմմրով ևմնո Հայաստանի առաջին Հանրապետության հռչակումը։
-Նորագույն շրջան - ընդգրկում է Հայաստանի առաջՀՀոՀրդրոոՀդրրն նրապետությունների, ինչպես նաև Արցախի պատմությունը
Atnaujinta
Norint užtikrinti saugą pirmiausia reikia suprasti, kaip kūrėjai renka ir bendrina jūsų duomenis. Duomenų privatumo ir saugos praktika gali skirtis, atsižvelgiant į jūsų naudojimą, regioną ir amžių. Kūrėjas pateikė šią informaciją ir gali atnaujinti per laiką.
