Bengalų literatūra reiškia raštus bengalų kalba. Ankstyviausias išlikęs bengalų literatūros kūrinys yra „Charyapada“ – budistų mistinių dainų senosios bengalų kalba rinkinys, datuojamas X ir XI a. Bengalų literatūros laiko juosta skirstoma į tris laikotarpius – senovės (650–1200 m.), viduramžių (1200–1800 m.) ir šiuolaikinius (po 1800 m.). Romanai buvo pristatyti XIX amžiaus viduryje. Nobelio premijos laureatas Rabindranathas Tagore yra geriausiai pasaulyje žinomas bengalų literatūros veikėjas.