1 Mano širdyje yra kalbos apie nedorėlių nedorybę: Nenaudinga bijoti Dievo jų akyse.
2 Jis mano, kad yra toks svarbus, kad nesuvokia ir neatmeta savo nuodėmės.
3 Jo žodžiai yra pikti ir klastingi. jis atsisakė sveiko proto ir nenori daryti gero.
4 Net savo lovoje planuoji pikta; jo pradėtame kelyje nėra nieko gero ir jis niekada neatmeta blogio.
5 Tavo meilė, Viešpatie, siekia dangų; tavo ištikimybė debesims.
6 Tavo teisumas tvirtas kaip aukšti kalnai. tavo sprendimai nesuvokiami kaip didžioji jūra. Tu, Viešpatie, išsaugok žmogų ir žvėrį.
7 Dieve, kokia brangi tavo meilė! Vyrai randa prieglobstį tavo sparnų šešėlyje.
8 Jie vaišinasi tavo namų gausa; tu duodi jiems gerti iš savo malonumų upės.
9 Juk pas tave yra gyvybės šaltinis; tavo šviesos dėka mes matome šviesą.
10 Išplėsk savo meilę tiems, kurie tave pažįsta; tavo teisumas tiems, kurių širdis teisinga.
11 Tegul įžūliai manęs nesutrypsta ir nedorėlio ranka neverčia manęs atsitraukti.
12 Yra puolę piktadariai, nukritę ant žemės, negalintys atsikelti!