(Slovėnų)
Zgodovina Slovenije je zgodovina vseh prebivalcev na ozemlju današnje Republike Slovenije in v njeni neposredni soseščini od prazgodovine do danes. Ime Slovenija se v pomenu, ki je približno enak današnjemu, pojavi šele leta 1834 v knjigi ruskega zgodovinarja Jurija Venelina, Starodavni in današnji Slovenci, deset let kasneje pa še v pesmi Koseskega. Slovenija se kot politična enota prvič konstituira po letu 1945, kot samostojna država pa šele 1991.
(Anglų)
Slovėnijos istorija pasakoja apie Slovėnijos teritorijos laikotarpį nuo V amžiaus prieš Kristų iki šių dienų. Ankstyvajame bronzos amžiuje protoilyrų gentys apgyvendino teritoriją, besitęsiančią nuo dabartinės Albanijos iki Triesto miesto. Slovėnijos teritorija buvo Romos imperijos dalis, ją nuniokojo vėlyvosios antikos ir ankstyvųjų viduramžių migracijos laikotarpio įsiveržimai. Pagrindinis maršrutas iš Panonijos lygumos į Italiją ėjo per dabartinę Slovėniją. Alpių slavai, šiuolaikinių slovėnų protėviai, apsigyveno šioje vietovėje VI mūsų eros amžiaus pabaigoje. Šventoji Romos imperija valdė žemę beveik 1000 metų, o nuo XIV amžiaus vidurio iki 1918 m. didžioji dalis Slovėnijos buvo Habsburgų valdžioje. 1918 m. dauguma Slovėnijos teritorijų tapo Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės dalimi, o 1929 m. Jugoslavijos Karalystėje buvo sukurta Dravos Banovina su sostine Liublianoje, atitinkančia slovėnų daugumos teritorijas valstybėje. Slovėnijos Socialistinė Respublika buvo įkurta 1945 m. kaip federacinės Jugoslavijos dalis. Slovėnija nepriklausomybę nuo Jugoslavijos įgijo 1991 m. birželį ir šiandien yra Europos Sąjungos ir NATO narė.