Romanas „Dievo ramybė tavo akyse“ – Muhammadas Al-Salemas. Mano asmeninė nuomonė, kad „Muhammadas Al-Salemas“ yra kūrybiškesnis tekstuose. Tavo akimis supratau, kad įsimylėti yra visiškai kas kita, nei tai jausti. Įsimylėti yra tarsi paskęsti ir išgyventi tuo pačiu metu. Kaip ir netikėtas įvykis, nutikęs Ghassanui, sugrąžinęs jį į depresijos, tamsių minčių ir vėl mirties laukimo ratą.. Po to, kai jis buvo pasinėręs į meilę Sarai ir į savo jausmų gilumą bei grožį su ja, jis pasinėrė į jų prisiminimus kartu ir į viską, kas juos suartino, kalbant apie muziką, miestus, knygas ir restoranus. , pokalbius ir daug ką negalima pamiršti. Ar gali būti, kad Ghassanas atsitiktinai įsimylėjo Sarą, kad tiek, kad jis norėjo paneigti tai, ką jautė, kai pamatė ją pirmą kartą, bijodamas šių keistų ir gražių jausmų tuo pačiu metu, tuo tarpu jos meilė jam ir viskas, kas įvyko tarp jų nuo pat pradžių Nuo pirmo susitikimo Brisbeno oro uoste iki atsisveikinimo akimirkos – neva į kitą susitikimą – Dubajaus oro uoste, tai buvo suplanuota iš anksto! Kokią reikšmę turi Anthony laiškas ((čia yra Sara.. ar neateis?)) ir į ką Ghassanas atsakė? Kodėl Sara nebuvo išsiųsta? Kaip susiklostė Ghassano santykiai su tėvu ir sūnumi?Neįsivaizduojama, kad Saros meilė Ghassanui tebuvo veiksmas mainais už brolio įkalinimo atsisakymą! Ar ji neturėjo ką pasakyti Ghassanui? Tiesiog paliko jį pasimetusį ir supainiotą jų prisiminimų? Tiek daug klausimų