Bobas yra paprastas žmogus, gyvenantis paprastÄ
gyvenimÄ
. Lauke gruodžio viduryje truputÄÆ sninga. UžsukÄs nusipirkti bakalÄjos ir didelÄs pakuotÄs ledų dukrai, Bobas iÅ”eina iÅ” parduotuvÄs ir ruoÅ”iasi eiti ÄÆ maÅ”inÄ
, bet tada paslysta, nukrenta ir leidžiasi su pilnu vežimÄliu. VežimÄlis rieda ir atsitrenkia ÄÆ pagyvenusÄÆ, bet gražiai apsirengusÄÆ ir iÅ”taigingai atrodantÄÆ vyrÄ
, partrenkdamas jÄÆ ant žemÄs. Bobas bando keltis ir bÄgti padÄti vyrui, taÄiau akies mirksniu viskas aplink suÅ”Ä
la, debesys sutirÅ”tÄja ir vietovÄ apgaubia kruvinas tamsus rÅ«kas. NespÄjÄs atsigauti, Bobas žiÅ«ri ÄÆ senukÄ
ir iÅ”sigandÄs, tamsi figÅ«ra ryÅ”kiai raudonomis akimis pakyla virÅ” žemÄs, atidaro burnÄ
ir klaikiu balsu sako:
ApgailÄtinas Å”Ätonas, aÅ” atimsiu iÅ” tavÄs žmogiÅ”kÄ
iÅ”vaizdÄ
, tu amžinai bandysi iÅ”trÅ«kti iÅ” uždaros bausmÄs kilpos ir tik viltis iÅ”sivaduoti iÅ” kanÄios tave sujaudins!
Dar nespÄjus baigti tamsios figÅ«ros, Bobas pajunta, kad pradeda žlugti, krenta po žeme ir pradeda virsti iÅ” vidaus. Jausdamas neÄÆtikÄtinÄ
skausmÄ
, Bobas nusileidžia ant naujų kojų kampiniame urve...
BeprotybÄ vÄl ir vÄl daro tÄ
patÄÆ, tikÄdamasi pokyÄių.