तंत्र विज्ञान है; तंत्र दर्शन नहीं है. दर्शन को समझना आसान है; क्यूंकि उसके लिए सिर्फ मस्तिष्क की जरूरत पड़ती है. यदि तुम भाषा जानते हो, यदि तुम प्रत्यय समझते हो तो तुम दर्शन समझ सकते हो. उसके लिए तुम्हें बदलने की, संपरिवर्तित होने की कोई जरूरत नहीं है. तुम जैसे हो वैसे ही बने रहकर दर्शन को समझ सकते हो. लेकिन वैसे ही बने रहकर तंत्र को नहीं समझ सकते हो. तंत्र को समझने के लिए तुम्हारे बदलने की जरूरत रहेगी; बदलाहट की ही नहीं, आमूल बदलाहट की जरूरत होगी.
जब तक तुम बिलकुल भिन्न नहीं हो जाते हो, तब तक तंत्र को नहीं समझा जा सकता. क्यूंकि तंत्र कोई बौद्धिक प्रस्तावना नहीं है; वह एक अनुभव है. और जब तक तुम अनुभव के प्रति संवेदनशील, तैयार, खुले हुए नहीं होते, तब तक यह अनुभव तुम्हारे पास आने को नहीं है.
„Vijnana“ arba „Vigyana“ reiškia sąmonę, „Bhairava“ reiškia Šivą, o „Tantra“ - techniką ar metodą. Kitaip tariant, galima sakyti, kad Šivos sąmonės metodai.
Joje trumpai pristatomi 112 meditacijos metodų ar centravimo būdų. Tai apima keletą kvėpavimo suvokimo variantų, susikaupimo įvairiuose kūno centruose, nedvejybinį supratimą, vizualizavimą ir kontempliaciją kiekvienu jutimu.
Kas yra stebuklais alsuojanti visata? Kas yra sėkla? Kas centruoja universalų ratą? Kas yra gyvenimas, peržengiantis formas, persmelkiančias formas? Kaip mes galime jį įvesti visiškai, virš erdvės ir laiko, vardų ir aprašymų? Tegul mano abejonės bus pašalintos. Kai vilkinama merginos santuoka Dauguma tavo darbų žlunga, todėl daryk tai norėdamas pastoti, pradžiugink namus ir namus.
Jei turite elgtis prieš norą Pašalinkite kivirčus iš vedybinio gyvenimo. Darykite tai vardan Bhagyod, šios priemonės, jei tai yra odos liga. Atsikratykite nuosmukio, nugalėkite baimę, pavyzdžiui, „Dėl šeimos laimės“, priemonių, kad išvengtumėte mirties. „Lakshmi“, planetų dievų, pasiekimo gudrybės.
Pratyabhijna / Kašmyro šaivizmo „Trika“ mokyklos tantros tekstas sanskrito kalba. Kaip dievo Bhairavos ir jo sutuoktinio Bhairavi diskursas trumpai pateikia 112 tantrinės meditacijos metodus ar centravimo metodus. Tai apima keletą suvokimo apie kvėpavimą variantų, susikaupimo įvairiuose kūno centruose, nedvejybinį supratimą, „Mantros“ giedojimą, vaizduotę ir vizualizaciją bei kontempliaciją kiekvienu jutimu.