Tai galima pavadinti „veidrodiniu“ žaidimu. Galbūt tai geriau suprantama kaip priemonė, padedanti iš naujo apibrėžti savo požiūrį į pragaro sąvoką. Šis žaidimas gali būti naudojamas vienatvėje ir apmąstymuose, taip pat žaidžiamas grupėse.
Padėtų, jei būtumėte matę filmą „Pragaras“? Kevinas Milleris, bet žaidimą galima „žaisti“ nematant filmo.
Tai verčia jus patikrinti, kuo tikite.
Ir kodėl? Arba kodėl gi ne?
Ar tai, ką, jūsų manymu, išmoko iš tėvų? Bažnyčia? Sekmadieninė mokykla? Draugai? Kokį vaidmenį atlieka kultūra?
Kuriai krikščionybės srovei priklausote? Romos katalikas, protestantas, anabaptistas, Rytų stačiatikis, charizmatikas? Galbūt jūs net nesate krikščionis ir į tai žiūrite iš kitos tikėjimo perspektyvos.
Dauguma dalykų, kuriais tikime, yra išmokyti ir mes juos priimame be jokių klausimų. Laikas bent jau užduoti klausimus.
Ar yra atsakymų?
Tai verta patyrinėti.
Šiame žaidime pokalbis yra esminis.
Kalbėkitės, susiraskite draugų, atsipalaiduokite ir žinokite, kad niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Nieko!
Net ne tu pats.