Francisco de Goya buvo ispanų tapytojas ir gravierius, gyvenęs 1746–1828 m. Jis laikomas vienu svarbiausių ir įtakingiausių savo laikų menininkų bei modernaus meno pirmtako. Jo darbai svyruoja nuo tapybos ant drobės ir freskos iki graviravimo ir piešimo. Jo stilius išsivystė nuo rokoko, per neoklasicizmą, iki ikiromantizmo, visada interpretuojamas asmeniškai ir originaliai, su natūralizmu ir moraline žinute. Jis žinomas dėl savo karališkųjų asmenų portretų, aktų, karo scenų ir tamsių bei paslaptingų paveikslų. Kai kurie žinomiausi jo kūriniai yra La maja desnuda, La familia de Carlos IV, Los desastres de la guerra ir Las pinturas negras. Jį gyrė daugelis menininkų ir rašytojų, tokių kaip Baudelaire'as, Doré ir Hoffmannas, ir padarė įtaką impresionizmo ir ekspresionizmo raidai.
Goya buvo vizionieriškas menininkas, metęs iššūkį savo laikmečio konvencijoms ir atvėręs naujas individualios ir kolektyvinės patirties išraiškos galimybes. Jis plačiai vertinamas kaip vienas didžiausių ispanų meno meistrų ir vienas iš šiuolaikinės tapybos pradininkų.