BÅĒTINA neįkainojamÅŗ mokymÅŗ, kuriuos galima rasti didÅžiojoje Mahabharatos indÅŗ eilÄje, nÄra taip retai ir brangiai vertinama kaip âVieÅĄpaties dainaâ. Nuo kritiniÅŗ Å ri KriÅĄnos dieviÅĄkÅŗjÅŗ lÅĢpÅŗ mÅĢÅĄio lauke, ir iÅĄliko Jo mokinio ir draugo didÄjanÄios emocijos, kiek neramiÅŗ ÅĄirdÅžiÅŗ ji nutildÄ ir sustiprino, kiek pavargusiÅŗ sielÅŗ jis nuvedÄ Ä¯ Jo kojas. Jis skirtas pakelti kandidatÄ
iÅĄ ÅžemesniÅŗ atsisakymo lygiÅŗ, kai daiktai yra atsisakomi, į aukÅĄtesnius aukÅĄtumus, kur troÅĄkimai yra mirÄ, ir kur jogas gyvena ramioje ir nenutrÅĢkstanÄioje apmÄ
styme, o jo kÅĢnas ir protas aktyviai dirba atliekant pareigas tai patenka į jo gyvenimÄ
. Kad dvasinis Åžmogus neturÄtÅŗ bÅĢti vieniÅĄas, kad sÄ
junga su DieviÅĄkuoju gyvenimu gali bÅĢti pasiekta ir palaikoma pasauliniÅŗ reikalÅŗ centre, kad kliÅĢtys ÅĄiai sÄ
jungai yra ne mÅĢsÅŗ viduje, bet mÅĢsÅŗ viduje - tai yra pagrindinÄ BHAGAVAD pamoka GITA.
Tai jogos RaÅĄtas: dabar joga yra paÅžodÅžiui sÄ
junga, o tai reiÅĄkia harmonijÄ
su DieviÅĄkuoju ÄŽstatymu, kuris tampa vienu su DieviÅĄkuoju gyvenimu, visÅŗ iÅĄoriniÅŗ energijÅŗ dalimi. NorÄdami tai pasiekti, pusiausvyra turi bÅĢti pasiekta, pusiausvyra, kad save, susijusiÄ
su SELF, nepaveiktÅŗ malonumas, skausmas, troÅĄkimas ar pasipiktinimas, arba bet kuri iÅĄ âprieÅĄingÅŗ porÅŗâ, tarp kuriÅŗ nepaŞįstami patys atsitraukia atgal ir pirmyn. TodÄl nuosaikumas yra pagrindinÄ GITA pastaba ir visÅŗ Åžmogaus sudedamÅŗjÅŗ daliÅŗ derinimas, kol jie tobulai susilieja su Viena, AukÅĄÄiausiuoju. Tai tikslas, kurį mokinys turi nustatyti prieÅĄ jį. Jis turi ne iÅĄmokti patraukliÅŗ, nei atstumianÄiÅŗjÅŗ atstumtÅŗ, bet turi matyti abu kaip vieno VieÅĄpaties pasireiÅĄkimus, kad jie galÄtÅŗ pasimokyti uÅž savo vadovavimÄ
, o ne uÅž vergijÄ
. SusidÅĢrimo metu jis turi pailsÄti taikos VieÅĄpatyje, iÅĄlaisvindamas visas pareigas iki galo, ne dÄl to, kad jis siekia savo veiksmÅŗ rezultatÅŗ, bet dÄl ââto, kad yra jo pareiga juos atlikti. Jo ÅĄirdis yra altorius, myli savo VieÅĄpaÄiui liepsnÄ
, deganÄiÄ
ant jo; visi jo veiksmai, fiziniai ir protiniai, yra aukos, aukojamos ant aukuro; ir kai jis buvo pasiÅĢlytas, jis su jais nesirÅĢpina. Jie pakilo į Ishvara Lotus pÄdas ir, keisdami ugnį, neturi jokios privalomos jÄgos Sielai.
Kaip pamokÄ
padaryti įspÅĢdingesnÄ, ji buvo pateikta mÅĢÅĄio lauke. KariuomenÄs kunigaikÅĄtis ArdÅžuna turÄjo patvirtinti savo brolio titulÄ
, sunaikinti ÅžemÄ slegiantį turtÄ
; tai buvo jo kunigaikÅĄÄio, kaip kario, pareiga kovoti uÅž savo tautos iÅĄlaisvinimÄ
ir atkurti tvarkÄ
bei taikÄ
. Siekiant, kad konkursas taptÅŗ kartesnis, mylimi draugai ir draugai stovÄjo abiejose pusÄse, savo ÅĄirdį sudauÅžydami asmeniniu nusivylimu, o taip pat pareigÅŗ konfliktÄ
ir fizinius konfliktus. Ar jis galÄjo nuÅžudyti tuos, kuriems jis buvo skolingas meilÄs ir pareigos, ir pataikyti į giminÄs ryÅĄius? Pertraukti ÅĄeimos ryÅĄius buvo nuodÄmÄ; palikti Åžmones Åžiauriai vergais buvo nuodÄmÄ; kur buvo teisingas kelias? BÅĢtina daryti teisingumÄ
, kitaip įstatymas bÅĢtÅŗ ignoruojamas; bet kaip nuÅžudyti be nuodÄmÄs? Atsakymas yra knygos naÅĄta: neturite asmeninio susidomÄjimo renginiu; vykdyti pareigas, kurias nustato gyvenimo vieta; supraskite, kad Ishvara, iÅĄ karto VieÅĄpats ir ÄŽstatymas, yra Doer, kurdamas galingÄ
evoliucijÄ
, kuri baigiasi palaima ir taika; bÅĢti atpaŞįstami su Juo ir tada atlikite pareigÄ
kaip pareigÄ
, kovodami be aistros ar noro, be pykÄio ar neapykantos; taigi veikla nesukelia jokiÅŗ obligacijÅŗ, joga yra pasiekta, o Siela yra nemokama.