Bhagavad Gita শ্রীমদ্ভগবদগীতা

ACHAL KUMAR NASKAR

Yra skelbimų

Apie šią programą

BŪTINA neįkainojamų mokymų, kuriuos galima rasti didžiojoje Mahabharatos indų eilėje, nėra taip retai ir brangiai vertinama kaip „Viešpaties daina“. Nuo kritinių Šri Krišnos dieviškųjų lūpų mūšio lauke, ir išliko Jo mokinio ir draugo didėjančios emocijos, kiek neramių širdžių ji nutildė ir sustiprino, kiek pavargusių sielų jis nuvedė į Jo kojas. Jis skirtas pakelti kandidatą iš žemesnių atsisakymo lygių, kai daiktai yra atsisakomi, į aukštesnius aukštumus, kur troškimai yra mirę, ir kur jogas gyvena ramioje ir nenutrūkstančioje apmąstyme, o jo kūnas ir protas aktyviai dirba atliekant pareigas tai patenka į jo gyvenimą. Kad dvasinis žmogus neturėtų būti vienišas, kad sąjunga su Dieviškuoju gyvenimu gali būti pasiekta ir palaikoma pasaulinių reikalų centre, kad kliūtys šiai sąjungai yra ne mūsų viduje, bet mūsų viduje - tai yra pagrindinė BHAGAVAD pamoka GITA.

Tai jogos Raštas: dabar joga yra pažodžiui sąjunga, o tai reiškia harmoniją su Dieviškuoju Įstatymu, kuris tampa vienu su Dieviškuoju gyvenimu, visų išorinių energijų dalimi. Norėdami tai pasiekti, pusiausvyra turi būti pasiekta, pusiausvyra, kad save, susijusią su SELF, nepaveiktų malonumas, skausmas, troškimas ar pasipiktinimas, arba bet kuri iš „priešingų porų“, tarp kurių nepažįstami patys atsitraukia atgal ir pirmyn. Todėl nuosaikumas yra pagrindinė GITA pastaba ir visų žmogaus sudedamųjų dalių derinimas, kol jie tobulai susilieja su Viena, Aukščiausiuoju. Tai tikslas, kurį mokinys turi nustatyti prieš jį. Jis turi ne išmokti patrauklių, nei atstumiančiųjų atstumtų, bet turi matyti abu kaip vieno Viešpaties pasireiškimus, kad jie galėtų pasimokyti už savo vadovavimą, o ne už vergiją. Susidūrimo metu jis turi pailsėti taikos Viešpatyje, išlaisvindamas visas pareigas iki galo, ne dėl to, kad jis siekia savo veiksmų rezultatų, bet dėl ​​to, kad yra jo pareiga juos atlikti. Jo širdis yra altorius, myli savo Viešpačiui liepsną, degančią ant jo; visi jo veiksmai, fiziniai ir protiniai, yra aukos, aukojamos ant aukuro; ir kai jis buvo pasiūlytas, jis su jais nesirūpina. Jie pakilo į Ishvara Lotus pėdas ir, keisdami ugnį, neturi jokios privalomos jėgos Sielai.

Kaip pamoką padaryti įspūdingesnę, ji buvo pateikta mūšio lauke. Kariuomenės kunigaikštis Ardžuna turėjo patvirtinti savo brolio titulą, sunaikinti žemę slegiantį turtą; tai buvo jo kunigaikščio, kaip kario, pareiga kovoti už savo tautos išlaisvinimą ir atkurti tvarką bei taiką. Siekiant, kad konkursas taptų kartesnis, mylimi draugai ir draugai stovėjo abiejose pusėse, savo širdį sudaužydami asmeniniu nusivylimu, o taip pat pareigų konfliktą ir fizinius konfliktus. Ar jis galėjo nužudyti tuos, kuriems jis buvo skolingas meilės ir pareigos, ir pataikyti į giminės ryšius? Pertraukti šeimos ryšius buvo nuodėmė; palikti žmones žiauriai vergais buvo nuodėmė; kur buvo teisingas kelias? Būtina daryti teisingumą, kitaip įstatymas būtų ignoruojamas; bet kaip nužudyti be nuodėmės? Atsakymas yra knygos našta: neturite asmeninio susidomėjimo renginiu; vykdyti pareigas, kurias nustato gyvenimo vieta; supraskite, kad Ishvara, iš karto Viešpats ir Įstatymas, yra Doer, kurdamas galingą evoliuciją, kuri baigiasi palaima ir taika; būti atpažįstami su Juo ir tada atlikite pareigą kaip pareigą, kovodami be aistros ar noro, be pykčio ar neapykantos; taigi veikla nesukelia jokių obligacijų, joga yra pasiekta, o Siela yra nemokama.

Kas naujo

Minor bugs fixed.