Karališkoji Šakjamunių šeima šiltai priėmė Budą ir Sanghą su didele ceremonija, o Nigrodhārāma Vihara – Sakyų įsteigta vihara Budai. Atvykęs į viharą, Buda atsisėdo ant specialios sėdynės ir tyliai apsirengė tarp dvidešimties tūkstančių arahantų. Dėl savo rango ir aukšto statuso pasipūtę sakijos mano: „Šis princas Siddhattha turi mažesnį vaidmenį nei mes. Jis tik mūsų brolis, mūsų sūnėnas“. Pilni tokio pasipūtimo, jie sakė savo žemesniems giminaičiams: „Turėtumėte nulenkti galvas Budai. Ir mes stovėsime už jūsų“.
Buda numatė sakijų pasipūtimą apie jų kilmę, galvodamas sau: „Mano pasipūtę giminaičiai nežino, kad paseno ir nieko sau naudingo nenuveikė. pavardė. Jie nieko nežino apie Budos didybę. Jie taip pat nieko nežino apie Budos prigimtį. Parodysiu jiems neprilygstamą Budos galią, parodydamas vandens ir ugnies Dvynius. Sukursiu brangakmenių taką vidury niekur, platformą, kurios platumas siekia dešimt tūkstančių pasaulių. Tada aš eisiu ant jo ir išpilsiu tokį lietų, kuris atitinka kiekvieno žmogaus charakterį“. Kai tik Buda priėmė tokį sprendimą, dievai ir Brahmas vieningai gyrė.
Tada Buda panaudojo baltą daiktą, kad patektų į ketvirtą jhānu. Išėjęs iš ketvirtosios jhanos, jis davė įžadą leisti šviesai pasklisti dešimtyje tūkstančių pasaulių. Iš karto visa sahos karalystė prisipildė nuostabios šviesos prieš žmonijos, dievų ir Brahmos džiaugsmą. Tada Buda panaudojo savo antgamtines galias, kad skristų į orą ir parodytų Dvynių Jėgas (Yamakapāṭihāriya), todėl ugnis ir vanduo išsitaškydavo po visą jo kūną, (1) nuo kojų viršaus ir apačios, (2) priekyje ir gale. , (3) iš akių, (4) iš ausų, (5) iš nosies, (6) iš pečių, (7) iš rankų, (8) iš kūno šonų, (9) nuo stalo pėdos, (10) nuo rankų ir kojų pirštų ir tarp pirštų ir tarp pirštų, (11) iš kiekvieno plauko ant kamieno ir (12) iš kiekvienos kamieno poros. Tos kibirkštys ir vanduo krito ant minios žmonių, grupių devų, kaip Buda, barstydami dulkes iš po kojų ant galvų. Dvigubas Budos pasireiškimas – vanduo ir ugnis – sukūrė jo didžiosios didybės stebuklą, priversdamas visus sakius stebėtis ir gerbti, nepaliaujamai džiūgauti.
Išreiškęs dvigubą bendravimą, Buda sukūrė puikų brangakmeniais papuoštą kelią iš rytų į vakarus, pasiekiantį net dešimt tūkstančių pasaulių, jis ėjo tuo brangakmeniais papuoštu keliu ir pagal jų prigimtį skelbė Dharmą dievams ir žmonėms.
Tuo metu vyresnysis Sariputta (Sariputra), kuris savo antgamtinėmis jėgomis buvo apsistojęs Gijjakutapabbatoje (Dvasiniame kalne), matydamas visus Kapilavattu vykusius įvykius, pasakė sau: „Dabar aš eisiu į tikslą. Buda ir paprašė jo papasakoti savo pirmtakus, bodhisatvų pirmtakus ir tobulybes, kurias jie iki galo praktikavo.